TAVO KŪNAS
AtgalLytinis brendimas – kas darosi su mano kūnu?
Lytinio brendimo laikotarpis yra metas, kai žmogaus kūnas subręsta lytiškai. Šis laikotarpis taip pat vadinamas paauglyste – pereinamuoju laikotarpiu tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus.
Lytinio brendimo procesas gali užtrukti kelerius metus. Kai kuriems žmonėms lytinis brendimas prasideda anksčiau nei kitiems. Nėra tikslaus laiko, kada turi prasidėti lytinis brendimas, kiekvienas žmogus subręsta savo laiku.
Šiuo gyvenimo laikotarpiu pastebėsite daug kūno pokyčių. Pavyzdžiui, pasikeičia kūno forma ir išvaizda, mergaitėms prasideda menstruacijos, pradeda mutuoti berniukų balsas. Taip atsitinka dėl pakitusios hormonų gamybos. Bręsdami jauni žmonės patiria emocijų protrūkius ar nuotaikų kaitą. Visa tai yra normalaus brendimo dalis.
Hormonai kas jie ir kokia jų paskirtis?
Hormonai yra natūraliai kūne susidarantys cheminiai junginiai, kurie veikia mūsų savijautą ir organizmo veiklą. Pavyzdžiui, artėjant lytiniam brendimui, smegenys ir posmegeninė liauka hipofizė pradeda gaminti hormonus, kurie veikia lytinius organus. Šie hormonai yra estrogenas, progestinas ir testosteronas. Skirtingus šių hormonų kiekius turi ir moterys, ir vyrai. Estrogeno ir progestino daugiau turi moterys, jie lemia moteriškų lytinių požymių ir reprodukcinių funkcijų formavimąsi. Testosterono daugiau turi vyrai, jis lemia vyriškų lytinių požymių atsiradimą.
Šiuo laikotarpiu taip pat gaminami augimo hormonai, dėl jų kūnas sparčiau auga. Spartesnis augimas tęsiasi kelerius metus ir, jam pasibaigus, žmogaus ūgis nusistovi.
Brendimo metu hormonai taip pat veikia emocijas.
Daugiau informacijos:
http://resources.schoolscience.co.uk/ABPI/new/resources/hormones/index.asp
http://www.healthline.com/galecontent/hormones
Mėnesinės (menstruacinis ciklas)
Kodėl jos būna?
Mėnesinės, dar vadinamos menstruacijomis, prasideda, kai mergina pasiekia tam tikrą lytinio brendimo stadiją. Tai normalus brandos reiškinys.
Mėnesinės prasideda, kai organizme hormonų estrogenų ir progestinų kiekis pasiekia tokį lygį, kai kiaušidėse subrandinamas ir išsilaisvina kiaušinėlis. Šis moteriška lytinė ląstelė palieka kiaušidę ir kiaušintakiu keliauja žemyn į gimdą. Tuo tarpu gimda, ruošdamasi priimti kiaušinėlį, pasidengia storesniu gleivinės sluoksniu ir jos sienelės tampa panašios į kempinę. Jei po lytinių santykių spermatozoidas kiaušintakiuose susitinka ir apvaisina kiaušinėlį, jis prisitvirtina išvešėjusioje gimdos gleivinėje. Taip prasideda nėštumas.
Jei spermatozoido nėra, kiaušinėlis tiesiog nukeliauja į gimdą neapvaisintas. Neįvykus pastojimui, sustorėjusios gleivinės audiniai ir susikaupęs kraujas gimdoje būna nebereikalingi, todėl viskas pasišalina per makštį. Tai vadinama menstruaciniu kraujavimu arba tiesiog mėnesinėmis. Menstruacinis ciklas vyksta kas mėnesį, kol kiaušidės liaujasi brandinti kiaušinėlį. Tai paprastai įvyksta moteriai sulaukus 50–60 metų. Laikas, kai įvyksta paskutinės mėnesinės, vadinamas moters menopauze. Per gyvenimą moterims būna apie 500 mėnesinių.1
Kada prasideda mėnesinės?
Nėra nustatyto amžiaus, kada turi prasidėti pirmosios mėnesinės. Lietuvoje mergaitėms pirmosios mėnesinės paprastai prasideda tada, kai jos sulaukia 12–13 metų, kitoms – vėliau.
Ciklo trukmė taip pat skiriasi. Kai kurioms merginoms jis tęsiasi ilgiau nei 28 dienas, kitoms – trumpiau. Kai kurių moterų mėnesinių ciklas būna labai reguliarus, kitų – ne, pavyzdžiui, vieną mėnesį mėnesinės gali būti du kartus, o kitą mėnesį – nė karto.
Kraujavimo per mėnesines trukmė tai pat skiriasi. Vienos moterys kraujuoja tik 3 ar 4 dienas, kitos – visą savaitę. Netenkamo kraujo kiekis taip pat būna nevienodas: vienos moterys netenka daug kraujo, kitos – mažai. Vidutiniškai netenkama ne daugiau nei 80 ml kraujo.1
Kaip jausiuosi per mėnesines?
Per mėnesines kai kurios moterys patiria fizinių ir (arba) emocinių pokyčių. Labai dažnai per pirmąsias mėnesinių dienas kamuoja spazmai ir skausmai. Artėjant mėnesinėms gali varginti priešmenstruaciniai (PMS) negalavimai. Galite pajusti, kad tuo metu jūsų emocijos paaštrėja. Daugelis moterų būna nusiminusios, dirglios, piktos, daugiau nei paprastai verkia ar jaučia potraukį kokiam nors maistui. Tai susiję su hormonų pokyčiais ir yra normalu, bet gali varginti. Jeigu patiriate simptomų, panašių į aprašytuosius, reikėtų pasikalbėti su ginekologu.
Koks ciklas yra normalus?
Menstruacinį ciklą sudaro kelios fazės, kurias žinodama suprasite, kaip funkcionuoja moters organizmas. Įsivaizduokite, kad menstruacinį ciklą sudaro keturios fazės:
- Mėnesinės – fazė, kurios metu moteris kraujuoja. Diena, kai prasideda kraujavimas, laikoma pirmąja ciklo diena.
- Priešovuliacinė (folikulinė) fazė – kūnas ruošiasi ovuliacijai, t. y. kiaušinėlio išsiskyrimui. Organizmas gamina daugiau estrogenų, todėl išveša gimdos gleivinė. Priešovuliacinės fazės trukmė gali skirtis priklausomai nuo moters, be to, skirtingais mėnesiais ji gali trukti nevienodai.
- Mėnesinės – fazė, kurios metu moteris kraujuoja. Diena, kai prasideda kraujavimas, laikoma pirmąja ciklo diena.
- Ovuliacija dažniausiai įvyksta ciklo viduryje. Šioje fazėje moters kiaušidės išlaisvina kiaušinėlį. Tai laikotarpis, kai moteris yra vaisingiausia. Jei moteris nevartoja sudėtinių kontraceptinių tablečių, vykstant ovuliacijai, tikimybė pastoti yra didžiausia.
- Poovuliacinė (liuteininė) fazė yra paskutinė fazė prieš kitas mėnesines. Ji tęsiasi 14 dienų ir užbaigia ciklą. Moteriai prasideda mėnesinės ir naujas ciklas.
Daugiau informacijos:
http://www.menstruation.com.au
http://resources.schoolscience.co.uk/ABPI/new/resources/hormones/horm4.asp
http://www.kidshealth.org/teen/sexual_health/girls/menstruation.html
Nėštumas
Nėštumas nėra tik hormonų kontroliuojamas biologinis reiškinys. Tai ir psichologinių bei socialinių pokyčių metas. Tikras nuotykis yra būti nėščia ir gimdyti vaikus – nėštumas, vaiko gimimas ir auginimas – tikrai nuostabus įvykis. Daugeliui moterų nėštumas ir ruošimasis vaiko gimimui yra labai malonus išgyvenimas.
Moteris pastoja, kai sperma bet kokiu būdu – iš varpos, nuo pirštų ar iš prezervatyvo – patenka į makštį.
Vos tik vyro varpa sukietėja, išsiskiria keletas lašų spermos, todėl nėra veiksminga saugotis nuo nėštumo ištraukiant varpą iš makšties iki sėklos išsiveržimo. Jeigu praktikuojate seksualinius santykius ir nenorite pastoti, turėtumėte naudoti patikimą kontraceptinę priemonę.
Nėštumas trunka vidutiniškai 280 dienų skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Hormonai labai svarbūs nėštumo eigai ir fiziniams bei psichologiniams motinos ir vaiko pokyčiams.
Nėštumo testai
Nors yra daug nėštumo požymių, mėnesinių išnykimas yra pirmas ženklas, įspėjantis apie galimą nėštumą, nes daugumai pastojusių moterų normalių mėnesinių nebebūna. Tačiau kai kurios moterys gali sirgti negausiomis, trumpesnėmis mėnesinėmis. Be to, moterys, kurių ciklas nėra reguliarus, nežino, kada bus kitos mėnesinės.
Vienintelis patikimas būdas įsitikinti yra atlikti nėštumo testą.
Nėštumo testą galima įsigyti vaistinėje.
Dauguma nėštumo testų veikia tokiu būdu: jie žmogaus šlapime aptinka hormoną chorioninį gonadotropiną (hCG). Šis hormonas moters organizme pradedamas gaminti iškart po to, kai moteris pastoja. Jo kiekis nėštumo metu padidėja nuo 0 iki 100 000 mTV/ml ir daugiau. Jeigu hCG koncentracija viršija 10 mTV/ml, teigiamos reakcijos zonoje juostelė nusidažo raudona spalva.
Jau per pirmąją nėštumo savaitę hCG kiekis šokteli nuo 0 iki 25–100 mIU/ml. Taigi testas gali būti veiksmingas praėjus savaitei nuo „vaisingų“ lytinių santykių dienos. Testus galite atlikti namie arba poliklinikoje. Kai kurie gydytojų atliekami testai aptinka hCG kiekį kraujyje.
Nėštumo testas – tai plastikinė kasetė su mažyčiu langeliu, į kurį įlašinama keletas lašų šlapimo. Jei jame yra nėštumo metu gaminamo hormono (HCG), langelyje esanti cheminė medžiaga sureaguoja su hormonu ir pasikeičia juostelės spalva. Nėštumo testo instrukcijos paaiškina, kaip vertinti testo rezultatus. Geriausia nėštumo testą panaudoti praėjus 2–3 savaitėms po nesaugių lytinių santykių, nes maždaug tiek laiko reikia, kad testas aptiktų pasikeitusį hormonų lygį. Anksčiau panaudojus testą, rezultatas gali būti netikslus. Geriausia nėštumo testą atlikti ryte – pirmasis (rytinis) šlapimas būna labiau koncentruotas, todėl hormono hCG (jei yra nėštumas) šlapime yra daugiau. Testai gali skirtis, taigi visada reiktų pasitarti su gydytoju ar vaistininku ir atidžiai perskaityti instrukciją, ypač norint testą atlikti namuose. Kai kurie testai yra labai jautrūs ir šlapime nustato net labai mažą HCG lygį. Tai pravartu, jeigu atsakymą norite sužinoti kuo greičiau. Jeigu neseniai patyrėte persileidimą ar gimdėte, rekomenduojama naudoti testą, nustatantį tik didelį HCG lygį. Tai padės išvengti klaidingai „teigiamo“ testo rezultato.
Jei įtariate, kad laukiatės, svarbu, kad apie tai sužinotumėte kuo greičiau. Jei planuojate gimdyti, galite pakeisti savo įpročius, kad jūsų kūdikis gimtų sveikas. Pavyzdžiui, galite mesti rūkyti ar vartoti alkoholį. Be to, patartina pasikonsultuoti su gydytoju dėl nėščiųjų priežiūros, jei to dar nepadarėte. Kita vertus, jei nėštumas neplanuotas, jums reikės laiko apsispręsti, ką ketinate toliau daryti. Tai gali būti sudėtingas sprendimas, kurį priimant gali prireikti pagalbos. Jeigu nusprendėte nutraukti nėštumą, į gydytojus kreipkitės laiku, kol šią procedūrą galima atlikti saugiai ir jos nedraudžia įstatymai.
Šeimos planavimas
Jei ketinate turėti kūdikį, turėtume pakalbėti apie tai su ginekologu. Pasitarkite, ką daryti, kad kūdikis gimtų sveikas, ko tikėtis nėštumo metu. Gydytojas gali patarti, kaip kontroliuoti vaisingumą, kad vaikas gimtų, kaip jausitės pasirengę ir kaip planuoti šeimą po gimdymo. Ginekologas taip pat patars, jei kyla problemų pastoti.
Daugiau informacijos:
http://www.spa.lt/7_nestumotestai.phtml
http://www.pregnancy.org/
http://www.pregnancyetc.com/having_a_baby.htm
http://www.sofeminine.co.uk/m/mother/pregnancy.html
http://www.bbc.co.uk/parenting/having_a_baby/pregnancy_index.shtml
http://www.babycentre.co.uk/
Neplanuotas nėštumas
Moters lytinė branda (kai moteris yra fiziškai pajėgi pastoti) trunka maždaug 35 metus, tad šiuo laikotarpiu neplanuotas nėštumas yra įmanomas bet kada. Emocinė reakcija į nėštumą iš esmės priklauso nuo to, ar vaikas buvo planuotas, ar ne. Su neplanuotu nėštumu susidūrusią dažną moterį apninka neigiami jausmai. Reikia laiko priprasti prie minties, kad esate nėščia, ir apsvarstyti visas galimybes. Be partnerio, draugų, šeimos, egzistuoja ir nemažai profesionalų, kurie gali neteisdami ir nekritikuodami jums patarti. Kad ir koks būtų patarimas, galutinį sprendimą – tęsti nėštumą ar ne – priima moteris kartu su savo partneriu.
Daugiau informacijos:
http://www.pregnancy.org/ http://www.thesite.org/sexandrelationships/safersex/unplannedpregnancy http://www.mariestopes.org.uk/ww/global-partners.htm
Po gimdymo
Mylėti ir rūpintis vaiku yra ypatinga patirtis, ją reikia vertinti ir džiaugtis. Gimus kūdikiui moters gyvenimas pasikeičia – ji tampa motina, kuri rūpinasi savo naujagimiu. Kaip ir visi geri santykiai, šis motinos ir vaiko ryšys ilgainiui stiprėja.
Moterys, neseniai tapusios mamomis, dažnai būna taip užsiėmusios savo naujomis motiniškomis pareigomis, kad gali apleisti savo sveikatą ir santykius su partneriu. Šiame skyriuje aptarsime keletą svarbesnių pogimdyminio laikotarpio aspektų.
Fiziniai pokyčiai po gimdymo
Žindančios motinos turėtų kreiptis į savo gydytoją ir paprašyti patarimų ir paaiškinimų, pavyzdžiui, dėl skausmingų krūtų ar pieno nutraukinėjimo. Krūtų būklė gali kelti rūpestį moterims, kurios nutaria baigti žindyti. Ginekologas turėtų reguliariai tikrinti kiekvienos neseniai motina tapusios moters krūtis, nepaisant to, ar ji žindo kūdikį, ar ne.
Ginekologas taip pat turėtų apžiūrėti pagimdžiusią moterį ir įsitikinti, kad po nėštumo gimda ir aplinkiniai audiniai nenukentėjo. Gali prireikti ir papildomų tyrimų: gimdos kaklelio tepinėlio, kraujo ar kt.
Moteris, kuriai nerimą kelia po gimdymo padidėjęs svoris, patartina kreiptis į gydytoją ir pasitarti, kada ji gali pradėti mankštintis, kaip sumažinti kalorijų kiekį, sudaryti lieknėjimo planą.
Emocinė būsena po gimdymo
Kūdikio gimimas gali sukelti daug jausmų, daugiausia – teigiamų. Žinoma, gimus kūdikiui, teks prie jo derintis: keisti kai kuriuos gyvenimo būdo įpročius ir atlikti naujas pareigas. Kartais kai kurios neseniai tapusios mamomis moterys patiria nerimą, sielvartą, dirglumą ar depresiją, bet šie jausmai paprastai praeina, kai moteris prisitaiko prie savo naujojo vaidmens. Lengviau išgyventi šias emocijas gali padėti pagalbos grupės mamoms ir šeimos nariai. Jei minėti jausmai nepranyksta, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, galbūt reikia patarimo ar gydymo.
Gyvensena po gimdymo
Tapti tėvu arba motina reiškia išgyventi džiaugsmingą laikotarpį. Kiekvienas jūsų kūdikio raidos etapas yra jaudinantis. Tėvystė ir motinystė – tai ne tik naujai atrastas džiaugsmas, bet ir neišvengiami pokyčiai, nauji rūpesčiai, atsirandantys dėl kūdikio, kuris nuolat reikalauja daug dėmesio. Todėl natūralu, kad kyla klausimų:
- Ar aš būsiu pakankamai gera motina (geras tėvas)?
- Ar galiu apsaugoti kūdikį?
- Ar pakaks mums lėšų?
- Kaip aš galiu dirbti ir kartu skirti laiko savo vaikui?
- Kaip rasti daugiau laiko savo partneriui?
- Ar partneris galės kada nors man skirti daugiau laiko?
- Ar kada nors turėsiu laisvo laiko tiesiog sau?
- Kada galėsime išsimiegoti?
Tai įprasti klausimai, iškylantys naujiems tėvams. Žmonės prisitaiko prie savo naujo vaidmens, bet savo gyvenimą jie gali palengvinti pasidalydami mintimis ir jausmais su partneriu, šeima ar draugais. Pasikalbėkite su žmonėmis, kurie jau visą tai patyrė, pasinaudokite jų patirtimi. Pasistenkite pamiegoti, kai jūsų kūdikis miega, ir nebijokite paprašyti pagalbos prižiūrėti kūdikį nors pusvalandį – galėsite užbaigti pradėtus darbus ar truputį pabūti su partneriu.
Seksas ir kontracepcija po gimdymo
Paprastai moterims rekomenduojama pradėti lytinį gyvenimą ne anksčiau kaip praėjus 4–6 savaitėms po gimdymo, kai žaizdos gerai užgyja. Šis laikotarpis skiriasi priklausomai nuo gimdymo būdo. Žindant sumažėja estrogenų ir padidėja makšties sausumas, dėl to lytiniai santykiai gali būti skausmingi. Reikėtų pasitarti su ginekologu dėl tinkamų kremų ar lubrikantų.
Menstruacijos po gimdymo atsinaujina skirtingu metu. Jos gali prasidėti praėjus po gimdymo vos šešioms savaitėms arba net po metų ar dar vėliau. Daugelis jaunų mamų klaidingai mano, kad nesant mėnesinių ir žindant, ovuliacija nevyksta ir nėra galimybės pastoti. Ovuliacija (kiaušinėlio išsilaisvinimas) įvyksta likus dviem savaitėms iki pirmųjų mėnesinių, tad moteris gali neplanuotai pastoti dar jų nesulaukusi. Visos moterys turėtų naudoti kokią nors kontraceptinę priemonę vos pradėjusios lytinius santykius po gimdymo, nesvarbu, ar joms prasidėjo menstruacijos, ar ne. Gimus kūdikiui, reikalavimai kontracepcijai gali iš esmės pasikeisti, moteriai gali būti reikalinga kita apsaugos nuo nėštumo priemonė, atitinkanti jos naują gyvenimo būdą, užtikrinanti patogumą, veiksmingumą ir intymiais momentais leidžianti atsipalaiduoti.
Daugiau informacijos:
Menopauzė
Maždaug nuo 40-ųjų gyvenimo metų moters kiaušidžių veikla pamažu silpnėja. Kiaušinėlių kiekis mažėja ir ovuliacija įvyksta ne kiekvieną ciklą. Šiuo laikotarpiu nuolat mažėja lytinių hormonų estrogeno ir progesterono gamyba.
Dėl šių pokyčių mėnesinės tampa nereguliarios. Tai ženklas, kad vaisingumas mažėja.
Paskutinės mėnesinės (menopauzė) paprastai įvyksta, kai moteris sulaukia maždaug 50-ies metų. Tai vaisingo laikotarpio pabaiga. Po paskutinių mėnesinių moteris nebegali pastoti.
Daugelis moterų, sulaukusios 40-ies ir daugiau metų, mano, kad jos nebevaisingos. Deja, kol moteriai neišnyko mėnesinės, ji turi naudoti kontraceptines priemones, jei ji ir jos partneris neplanuoja susilaukti vaikų.
Sumažėjęs vaisingumas yra ne vienintelis klimakterinio laikotarpio požymis. Dėl hormonų pokyčių gali atsirasti įvairių klimakterinių simptomų: karščio pylimas, prakaitavimas, miego sutrikimas ar smarkus širdies plakimas. Be to, gali padidėti įvairių ligų, pavyzdžiui, osteoporozės, rizika.
Menopauzės sulaukusi moteris turėtų su ginekologu aptarti menopauzės simptomus ir, jei reikia, gydymo galimybes, pavyzdžiui, pakeičiamąją hormonų terapiją. Išsaugoti fizinę ir psichinę sveikatą menopauzės metu padeda ir sveikas gyvenimo būdas.
Abortas
Jei neplanuotai pastojote ir nusprendėte, kad nenorite gimdyti, apsilankykite pas ginekologą. Jei yra tokia galimybė, aptarsite su gydytoju abortą – nėštumo nutraukimo procedūrą. Abortai, jei nėštumo laikotarpis neviršija 9 savaičių, atliekami chirurginiu būdu taikant vietinę ar bendrąją nejautrą, vartojant tik skausmą malšinančius vaistus ar abortą sukeliančius medikamentus. Pastarasis nėštumo nutraukimo būdas Lietuvoje neįteisintas. Paprastai po aborto ligoninėje likti nebūtina, bet po operacijos moterį kas nors turėtų palydėti namo. Vėliau gali prireikti ginekologo konsultacijų.
Kuo anksčiau atliekamas abortas, tuo geriau. Lietuvos įstatymai moters pageidavimu leidžia nutraukti iki 12 savaičių nėštumą. 12–22 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai gresia pavojus moters gyvybei ir sveikatai. Ši procedūra atliekama Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose. Nutraukiant nepilnamečių iki 16 metų nėštumą yra būtinas, o nuo 16 iki 18 metų – pageidautinas rašytinis vieno iš tėvų ar globėjų sutikimas.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 m. mūsų šalyje buvo atlikti 9536 dirbtiniai abortai, iš jų – beveik 900 mokyklinio amžiaus merginoms.
Vienai moteriai sunku pergyventi neplanuoto nėštumo ir aborto padarinius, todėl patartina prašyti partnerio, artimų draugų, tėvų ir (arba) organizacijų, teikiančių pagalbą abortą patyrusioms moterims, paramos.
Daugiau informacijos:
- LR Sveikatos ministro įsakymą ”Dėl nėštumo nutraukimo tvarkos” galite rasti čia:
http://www3.lrs.lt - http://www.spa.lt/7_abortas.phtml
- http://www.lsic.lt
- http://www.knowmenopause.com/
- http://www.abortionfacts.com/
- http://www.thesite.org/sexandrelationships/safersex/unplannedpregnancy
- http://www.mariestopes.org.uk/ww/global-partners.htm
Mitai apie nėštumą
Per pirmuosius lytinius santykius neįmanoma pastoti
Pastoti galima mylintis be kontraceptikų, taip pat ir per pirmuosius lytinius santykius.
Galiu pastoti, jei su partneriu užsiimu oraliniu seksu
Užsiimdama su kuo nors oraliniu seksu, nepastosite, bet galite užsikrėsti lytiniu būdu plintančiomis ligomis (LPL). Nuo jų apsaugo prezervatyvas.
Nepastosiu, jei mylėsimės stovėdami
Nesvarbu, kokia poza mylitės, vis vien galite pastoti, jei lytinių santykių metu nenaudojate kontraceptinių priemonių.
Nepastosiu, jei vartosiu draugės kontraceptines tabletes
Vartodama svetimas kontraceptines tabletes, nebūsite apsaugota nuo pastojimo. Taip pat neprotinga vartoti specialiai kitam asmeniui išrašytus vaistus.
Mėnesinių metu mylėtis saugu
Moteris gali pastoti bet kurią mėnesio dieną, nors galimybė pastoti didesnė ciklo viduryje.
Nepastosiu, jei partneris ištrauks varpą prieš ejakuliaciją
Sperma gali ištekėti net prieš jai išsiliejant (ejakuliacija). Tai reiškia, kad, jei mylėdamiesi nenaudojate kontraceptinių priemonių, galite pastoti, net jei partneris ištraukia varpą prieš patirdamas orgazmą.
Nepastosiu, jei partneris naudos du prezervatyvus iš karto
Naudojimasis dviem prezervatyvais nepadeda. Prezervatyvai gali trintis vienas į kitą ir nuslinkti arba suplyšti. Apsauga su dviem prezervatyvais nepadidės, tai tik padvigubins tikimybę, kad kas nors nepasiseks.
Jei vėluoja mėnesinės, aš greičiausiai esu nėščia
Mėnesinės gali vėluoti dėl streso, nerimo ar daugelio kitų veiksnių. Jei mėnesinės vėluoja, nebūtinai reiškia, kad laukiatės. Vienintelis būdas sužinoti – atlikti nėštumo testą.
Abortas sumažina galimybę ateityje pastoti
Nėra įrodymų, kad profesionalaus mediko sėkmingai atliktas abortas sumažina moters galimybes ateityje pastoti. Tačiau abortas gali būti susijęs su komplikacijomis (kraujavimu, infekcija ir organų pažeidimu), kurios ateityje gali sukelti vaisingumo problemų. Ši rizika palyginti nedidelė, jei abortas atliekamas ankstyvojoje nėštumo stadijoje.1
Nepastosiu, jei po gimdymo dar neprasidėjo mėnesinės
Neseniai pagimdžiusi moteris gali pastoti, net jei mėnesinės jai dar neprasidėjo arba ji šiuo metu žindo. Vos pradėjusi lytinius santykius, turėtumėte naudotis kontraceptinėmis priemonėmis – išvengsite nepageidaujamo nėštumo.
Artėjant menopauzei, vaisingumas ir tikimybė pastoti sumažėja
Net, jei, artėjant menopauzei, moters mėnesinės tapo nereguliarios ar retesnės, ji vis dar gali pastoti. Norint išvengti nepageidaujamo nėštumo, reikėtų naudoti kontraceptines priemones iki pat paskutinių mėnesinių.
1. NetDoctor. The Menstrual Cycle
http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/facts/menstruation_cycle.htm Accessed April 2007
