|
| |
Lytiniu būdu plintančios ligos
Kokios jos būna?
Lytiniu būdu plintančios ligos (LPL) – tai infekcijos, kurias gali perduoti vienas asmuo kitam bet kokio lytinio kontakto metu.
Daugelis LPL yra išgydomos, bet kai kurių gydymas yra labai sudėtingas. Kai kurios ligos sukelia nevaisingumą ar net baigiasi mirtimi. Todėl labai svarbu praktikuoti saugų seksą ir apsisaugoti nuo galimybės užsikrėst LPL. Saugesnis seksas – tai nėra tik pastangos išvengti ŽIV – viruso, sukeliančio AIDS. Yra ir kitų mažiau žinomų infekcinių ligų, kuriomis kyla pavojus užsikrėsti. Sužinokite daugiau apie LPL:
Gonorėja
Gonorėja yra bakterinė infekcija, kuria užsikrėtus iš pradžių gali nebūti jokių simptomų. Vėliau gali atsirasti deginimas šlapinantis, geltonų išskyrų iš makšties, gali parausti lytiniai organai, niežėti makštį. Negydoma gonorėja gali sukelti stiprius vidaus organų ir šlapimtakių uždegimus. Moterys gali tapti nevaisingos. Gonorėjos kamuojami vyrai ir moterys gali susirgti artritu ir meningitu, o naujagimiai gimsta akli. Gonorėja yra gana paplitusi liga, dažnai gydoma antibiotikais.
Chlamidijos
Chlamidijos – bakterinė infekcija, sukelianti panašius į gonorėjos simptomus. Daugelio chlamidijomis užsikrėtusių moterų savijauta nepasikeičia, bet jos gali lengvai perduoti infekciją kitiems. Negydoma chlamidijų sukeliama infekcija gali sukelti kiaušintakių pažeidimus, nevaisingumą ir priešlaikinį gimdymą. Vyrams chlamidijos gali sukelti lytinių takų infekciją. Chlamidiozė gydoma antibiotikais.
Sifilis
Sifilis – nuo seniausių laikų žinoma bakterinė infekcija. Į kirmėlę panaši bakterija įsiskverbia į žmogaus genitalijų ar burnos gleivinę. Joje atsiranda neskausminga žaizdelė. Šioje stadijoje sifilis yra labai užkrečiamas. Daugelis moterų savaime, negydomos pasveiksta nuo sifilio infekcijos. Tačiau 25% užsikrėtusiųjų po kelių savaičių ar mėnesių sifilis pereina į antrąją 4–6 savaites trunkančią infekcijos stadiją, kuri vadinama antriniu sifiliu. Tada išberia rankų ar kojų odą. Trečiosios stadijos sifilis gali išsivystyti po kelerių metų. Jei žmogus nejaučia jokių simptomų, tada gali būti sunkiai pažeista nervų ir centrinė nervų sistema ar vidaus organai. Sifilis – pavojinga liga, kelianti grėsmę sveikatai. Paprastai sifilis gydomas penicilinu arba kitais antibiotikais. Jį galima išgydyti, jei liga dar neįsisenėjo.
Trichomonozė
Trichomonozę sukelia trichomonos – maži parazitai, dažniausiai perduodami lytinių santykių metu. Ši infekcija sukelia moters makšties uždegimą, kuris gali išplisti į gimdos kaklelį. Gali atsirasti tokių simptomų, kaip niežulys, išskyros (dažnai žalsvos), deginimas šlapinantis, varginti dažnas šlapinimasis ir skausmingi lytiniai santykiai. Kai kurioms moterims nebūna jokių simptomų. Nėštumo metu trichomonozė gali sukelti priešlaikinį gimdymą, infekcija gali būti perduota kūdikiui. Vyrai paprastai nepatiria jokių ligos požymių, tačiau kai kuriems gali būti šlaplės, šlapimo pūslės bei prostatos uždegimas, iš varpos gali pasirodyti baltų išskyrų. Trichomonozė gali paskatinti ŽIV plitimą. Trichomonozė gydoma antibiotikais.
Lyties organų pūslelinė
Lyties organų pūslelinė yra virusinė infekcija, sukelianti lyties organų ir burnos paraudimą bei pūsles. Virusas, patekęs į kūną, 3–7 dienas būna neaktyvus. Šiuo laikotarpiu nėra jokių simptomų ir virusu negalima užkrėsti kitų. Pirmieji ligos požymiai paprastai būna odos niežėjimas ir paraudimas. Galiausiai toje vietoje susiformuoja pūslelės. Jos paprastai yra labai skausmingos ir neišnyksta 7–14 dienų. Virusas tampa užkrečiamas tada, kai odą pradeda niežėti, ir išlieka pavojingas tol, kol žaizda visiškai užgyja. Besilaukianti moteris gali užkrėsti vaiką gimdydama, vėliau dėl to jis gali susirgti encefalitu (smegenų uždegimu) ir numirti. Pūslelinė gali būti gydoma priešvirusiniais kremais.
Ar žinote, kad kasmet pasaulyje diagnozuojama 340 milijonų naujų susirgimo LPL (sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir trichomonoze) atvejų.1 Negydomos šios infekcijos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
ŽIV
ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) įvairiais būdais perduodamas per žmogaus kūno skysčius, pavyzdžiui, nesaugių lytinių santykių metu, taip pat per kraują (pavyzdžiui, naudojant užkrėstus švirkštus ar perpilant užkrėstą kraują). Kūdikiui virusą gali perduoti motina nėštumo metu. ŽIV užkrėstas žmogus paprastai nepastebi jokių pradinių simptomų, nes jie nėra išskirtiniai, be to, gali būti neryškūs. Virusas dauginasi ir atakuoja kraujo ląsteles labai susilpnindamas imuninę sistemą. ŽIV sukelia įgytą imuniteto nepakankamumo sindromą (AIDS).
AIDS – tai ligos stadija, kai imuninė sistema yra tokia silpna, kad kyla pavojus susirgti infekcinėmis ligomis ir augliais. Jei liga negydoma, paprastai praėjus maždaug 9 metams poi, užsikrėtimo ŽIV, pasireiškia pirmieji AIDS požymiai. Pirmieji AIDS požymiai nėra kuo nors ypatingi. Ligai progresuojant, dėl susilpnėjusios imuninės sistemos gali vystytis sunkios ligos: tuberkuliozė, plaučių uždegimas, įvairios vėžio formos. AIDS kol kas nėra išgydomas, tačiau antiretrovirusiniai vaistai (ARV) gali gerokai pristabdyti AIDS eigą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo laiką.
Ar žinote? Kasmet milijonai žmonių suserga nepagydomomis virusinėmis lytiškai plintančiomis ligomis, tarp jų net 5 milijonai užsikrečia ŽIV.1
Hepatitas B
Hepatitas B (HPV) – virusinio hepatito rūšis, kai virusas aptinkamas kūno skysčiuose: seilėse, spermoje, makšties gleivėse ar kraujyje. Virusas yra labai užkrečiamas, jis gali būti perduodamas lytinio sąlyčio su infekuotu krauju metu. Užkrėsta nėščioji gali perduoti virusą savo kūdikiui. Iš pradžių gali nebūti jokių akivaizdžių ligos požymių. Ūmios infekcijos požymiai yra tokie: apetito netekimas, pasišlykštėjimas maistu, kankinantis pykinimas, nedidelis karščiavimas ir raumenų bei sąnarių skausmas. Išsivysto gelta, pasikeičia išmatų spalva, šlapimas patamsėja. Liga paprastai tęsiasi 4–6 savaites. Gali komplikuotis lėtiniu hepatitu, kuriam būdingas nuovargis, sąnarių ir raumenų skausmas. Įsisenėjus lėtiniam hepatitui B, gali išsivystyti kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Nuo hepatito B galima pasiskiepyti. Liga nėra visiškai pagydoma. Lėtinis hepatitas B gydomas antivirusiniais vaistais. Lėtiniam hepatitui B išsivysčius į kepenų cirozę, dažniausiai vienintelė išeitis lieka kepenų persodinimas.
Hepatitas C
Hepatitas C (HCV) – virusinio hepatito viruso rūšis, kuria užsikrečiama per kraują. Lytiniu būdu perduodama retai, bet tokia galimybė yra. Simptomai gali būti nežymūs, o infekcija gali neturėti ligos požymių. Užsikrėtus hepatitu C, ilgainiui gali išsivystyti lėtinis hepatitas, o iš jo – cirozė ir kepenų vėžys. Kai kurie pacientai gali pasveikti ilgai vartodami vaistus nuo viruso.
Ar žinote? Hepatitas – kepenų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusai ir nuodingos medžiagos, pavyzdžiui, alkoholis ir kai kurie vaistai. Yra keletas virusinio hepatito rūšių (hepatitas A, B, C, D, E ir G), kurių kiekviena turi skirtingus skiriamuosius bruožus ir plitimo būdus.2
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
Lytiniu būdu perduodamos ŽPV atmainos gali paveikti vyrų ir moterų lyties organus: varpos odą, moters išorinių lyties organų, išangės, makšties, gimdos kaklelio ar tiesiosios žarnos sieneles. Kai kuriems ŽPV užsikrėtusiems žmonės simptomai gali nepasireikšti, infekcija gali praeiti savaime.
Kai kurių rūšių virusai vadinami didelės rizikos virusais, dėl jų PAP tepinėlio testuose randama didelių nepageidaujamų pokyčių. Šie pavojingi virusai gali paskatinti gimdos kaklelio, moters išorinių lyties organų, tiesiosios žarnos ar varpos vėžio atsiradimą. Kitų rūšių virusai vadinami mažos rizikos virusais, dėl jų PAP tepinėlio testuose randami nedideli nukrypimai nuo normos arba nustatomos lytinių organų karpos. Lytinių organų karpos gali būti pavienės ar daugybinės, jos išplinta lytinių organų srityje ir gali būti gydomos vaistais, kuriuos vartoja pats pacientas arba jam padeda medikas.
Nuo ŽPV infekcijos, sukeliančios gimdos kaklelio vėžį, jau galima pasiskiepyti daugelyje pasaulio šalių: JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Meksikoje, Kroatijoje, Malaizijoje, Brazilijoje, Serbijoje ir Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Vakcina padeda apsisaugoti nuo 6, 11, 16 ir 18 ŽPV tipų sukeliamų ligų. 16 ir 18 ŽPV tipai lemia apie 70% visų ŽPV sukeliamų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Apie 90% karpų atsiradimą lytinių organų srityse nulemia 6 ir 11 viruso tipai. ŽPV iš esmės yra kaltas dėl visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ši vėžio rūšis yra septintoji tarp dažniausiai sukeliančių moterų mirtis visame pasaulyje.4,5
PAP tepinėlio testas (dar vadinamas onkocitologiniu testu) yra priemonė, kuria diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys ar aptinkami gimdos kaklelio priešvėžiniai pakitimai. Priešvėžinių pakitimų gali būti įvairaus amžiaus moterims, jie nesukelia jokių simptomų. Tai reiškia, kad moteris apie juos nesužino tol, kol gydytojas jai neatlieka PAP testo ginekologinės apžiūros metu. Procedūra trunka vos kelias minutes. Pacientė atsisėda į ginekologinę kėdęir pražergia kojas. Gydytojas švelniai įveda į makštį skėtiklį ir maža plokščia mentele ar teptuku nuo gimdos kaklelio paima paviršinių ląstelių mėginį. Jis dedamas ant stiklo plokštelės ir išsiunčiamas į laboratoriją, kur tiriamas mikroskopu. Dabar populiarėja naujas būdas, kai citologiškai tiriami skysčių mėginiai. Testai būna tikslesni, sumažėja abejotinų ar neteisingų rezultatų skaičius.
Ar žinote? Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai grupė virusų, apimanti per šimtą įvairių atmainų. Daugiau kaip 39 šių virusų plinta lytiniu būdu.3
Kaip galiu išvengti lytiniu būdu plintančių ligų?
Mylėtis saugiai – tai:
- gauti ir suteikti seksualinį malonumą nesukeliant vienas kitam pavojaus užsikrėsti lytiniu būdu plintančiomis ligomis (LPL),
- pasakyti partneriui, jei įtariate, kad vienas iš jūsų gali būti užsikrėtęs LPL.
Jei neturite kitų sekso partnerių, o tik vienas kitą, ir jei nesergate lytiškai plintančiomis ligomis, tada jums galbūt nebūtina saugotis nuo LPL. Priešingu atveju tai privalu – naudokitės prezervatyvais užsiimdami vaginaliniu, oraliniu ar analiniu seksu net tada, kai naudojate kitą kontraceptinę priemonę, pavyzdžiui, sudėtines kontraceptines tabletes. Norint mylėtis saugiai, reikia būti sąžiningam su savo partneriu ir informuoti jį (ją) apie naudojamą apsaugos priemonę.
Kaip sužinoti, ar nesu užsikrėtęs lytiniu būdu plintančiomis ligomis?
Jeigu mylėjotės be apsaugos, turbūt rūpi, ar nesergate LPL. Užsikrėtus kai kuriomis LPL, pasireiškia šie simptomai: atsiranda nemalonaus kvapo išskyrų, niežulys. Visgi daugelis ligų yra „tylios“, tai reiškia, kad susirgus LPL, ypač ligos pradžioje, nebūna jokių pastebimų ligos požymių. Gali atrodyti, kad kai kurios infekcijos praeina savaime, tačiau iš tiesų liga niekur nedingsta. Vienintelis būdas sužinoti, ar nesergate LPL, – kreiptis į ginekologą ir pasitikrinti. Laiku negydomos kai kurios LPL gali pakenkti vaisingumui, vėliau gali būti sunku ar nebeįmanoma susilaukti vaikų. Sunkesni ligų atvejai gali kelti grėsmę gyvybei. Nesigėdykite ir neatidėliokite medicininio patikrinimo. Kreipkitės į savo ginekologą, kad atliktų reikiamus tyrimus ir, jei reikia, paskirtų gydymą.
Daugiau informacijos:
http://www.netdoctor.co.uk »
http://www.avert.org »
http://www.netdoctor.co.uk »
http://www.worldaidsday.org »
http://www.unfpa.org »
http://www.who.int »
Šaltiniai:
- WHO. Global prevalence and incidence of selected curable sexually transmitted infections: overview and estimates. Geneva: World Health Organization, 2001.
-
http://en.wikipedia.org/wiki/Hepatitis
- http://www.cdc.gov/STI/HPV/STIFact-HPV.htm#Whatis
- D'Souza, Gypsyamber (May 10, 2007). ''Case–Control Study of Human Papillomavirus and Oropharyngeal Cancer''. New England Journal of Medicine 356: 1944-1956.
- http://www.ppgg.org/
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
